2019-04-18

Ar sudarant 2018-12-31 finansines ataskaitas atostoginių kaupinius reikia skaičiuoti įvertinant darbuotojo ir darbdavio Sodros mokesčių sujungimą nuo 2019-01-01 ?

Pagal 31-ojo verslo apskaitos standarto „Atlygis darbuotojui“ 16 punktą įmonė turi pripažinti visas sąnaudas, susijusias su numatomu trumpalaikiu atlygiu darbuotojui už mokamą kompensuojamą ne darbo laiką. Pagal standarto 16 punktą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pripažinti visus įsipareigojimus darbuotojui už kompensuojamą ne darbo laiką.

Vykdant mokesčių reformą1 nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestį padidinus 1,289 karto, o darbdavio įmokų Sodrai dydį nustačius nuo 1,77 proc. iki 3,03 proc.2 nuo padidinto darbo užmokesčio, dėl šių pokyčių įmonės apskaitoje darbuotojų atlygio už kaupiamąjį kompensuojamą ne darbo laiką suma ir su ja susijusių įmokų Sodrai bendra suma, t. y. atostoginių kaupinių suma, nesikeičia, todėl įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. atostoginių kaupinius finansinėms ataskaitoms sudaryti gali perskaičiuoti ar ne, atsižvelgdama į konkrečias sąlygas.

Jei įmonėje nuo 2019 m. sausio 1 d. įvyko reikšmingų darbo užmokesčio pokyčių, turėsiančių įtakos atostoginių išmokoms, ir galima juos tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti iki finansinių ataskaitų sudarymo už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, tai įmonė atostoginių kaupinius 2018 m. gruodžio 31 d. perskaičiuoja pagal pasikeitusius duomenis.

Jei įmonėje yra darbuotojų, kuriems mokama minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis, tai šiems darbuotojams apskaičiuotos atostoginių kaupinių sumos 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms sudaryti turėtų būti perskaičiuojamos atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėjusią minimaliąją mėnesinę algą ir minimalųjį valandinį atlygį (MMA=555 EUR, MVA=3,39 EUR)3.

Jei įmonė pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas apskaičiuodama 2018 m. pelno mokestį atostoginių kaupinių sumas padidina 1,289 karto ir priskiria leidžiamiems atskaitymams (darbdavio įmokas Sodrai apskaičiuoja (1,77 proc. – 3,03 proc.)  nuo padidinto darbo užmokesčio) ir jei apskaitoje pripažįsta atidėtąjį pelno mokestį, tai dėl išnykusių laikinųjų skirtumų 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose turėtų koreguoti atidėtąjį pelno mokestį. Pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ 33 punktą pasikeitus atidėtojo mokesčio balansinei vertei susidaręs skirtumas parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

 

1  Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1335).

2  1,63 proc. + nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas pagal tarifų grupes (I gr. – 0,14 proc.; II gr. – 0,42 proc.; III gr. – 0,7 proc.; IV gr. – 1,4 proc.).

3  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“.

Atnaujinta: 2019.04.18

© Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 304157094

Rinktinės g. 48A, 09318 Vilnius, tel. (8 5) 212 5464, el. p. info@avnt.lt, www.avnt.lt 

 

 

 

Vyksta interneto svetainės atnaujinimo darbai. Pastebėjus sutrikimus ar netikslumus, prašome apie juos pranešti el. p. bankrotas@bankrotodep.lt    
Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą ir supratingum