Turto ir verslo vertinimo srities teismų praktikos apibendrinimas

 

Naudojamos santrumpos  

Nr.  

Santrumpa

Reikšmė

1.

Tarnyba

Turto vertinimo priežiūros tarnyba

(nuo 2016-01-01 visas Tarnybos funkcijas perėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

2.

Garbės teismas

Turto arba verslo vertintojų garbės teismas

3.

Įstatymas

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas

4.

Metodika

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika

5.

VAAT

Vilniaus apygardos administracinis teismas

6.

LVAT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

TURINYS:

 

1. TARNYBOS DOKUMENTŲ APSKUNDIMAS

1.1.   Tarnybos patikrinimo akto apskundimas

1.2.   Tarnybos išvados apskundimas

 

2. REIKALAVIMAI TURTO ARBA VERSLO VERTINIMUI IR TURTO ARBA VERSLO VERTINIMO ATASKAITAI

2.1.   Dėl klaidų

2.2.   Vertintojo laisvė pasirinkti vertinimo metodus

2.3.   Pataisų taikymo/netaikymo pagrindimas

2.4.   Lyginamųjų objektų pasirinkimas

2.5.   Duomenų perkėlimas į ataskaitą

2.6.   Ekspertinio vertinimo būdo taikymas

2.7.   Naudojimasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis

2.8.   Dėl reikalavimų ataskaitai išsamumo

2.9.   Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinimo tikslas

2.10. Dėl vertinamo turto nuotraukų

 

3. DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS

3.1.   Dėl teikimo iškelti drausmės bylą termino

3.2.   Garbės teismo statusas

3.3.   Skirtingų to paties vertintojo parengtų ataskaitų vertinimas

3.4.   Drausminės nuobaudos skyrimo senaties termino skaičiavimo pradžia

3.5.   Tarnybos ir Garbės teismo kompetencija

3.6.   Dėl vertintojo informavimo apie parengiamąjį Garbės teismo posėdį

3.7.   Garbės teismo sprendimų lyginimas tarpusavyje

3.8.   Garbės teismo narių nešališkumas

3.9.   Turto vertintojo asistento drausminė atsakomybė

 

1. TARNYBOS DOKUMENTŲ APSKUNDIMAS

 

 1.1. Tarnybos patikrinimo akto apskundimas


LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017.

Tarnybos patikrinimo aktas savaime nepakeičia atitinkamos turto arba verslo vertinimo ataskaitos, kadangi įstatymo galią turinčiame akte nėra nustatytas toks patikrinimo tikslas ir (ar) rezultatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014). Dėl to, Tarnybos patikrinimo aktas pasižymi konstatuojamuoju pobūdžiu ir išreiškia Tarnybos nuomonę dėl vertinimo ataskaitos atitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas pareiškėjo atžvilgiu taip pat nėra administracinės procedūros, kurios metu gali būti priimami paskesni teisines pasekmes sukeliantys individualūs administraciniai aktai, dalimi. Atsakovui priėmus ginčijamą aktą, pareiškėjui nėra taikomos jokios įpareigojančio pobūdžio, pvz., administracinio poveikio ar atsakomybės, priemonės. Vien galimybė, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti pradėta byla dėl civilinės atsakomybės ar inicijuotas kitas teisminis procesas, nėra aplinkybė, galinti įtikinamai pagrįsti, kad pareiškėjui dėl priimto ir šioje byloje ginčijamo akto faktiškai kyla teisinės pasekmės. Vertinant tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes jis neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio pareiškėjui.

Be to, pažymėtina, jog tarnybos patikrinimo aktas, teikiamas civilinėje ar baudžiamojoje byloje, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu – prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojamas teisme nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms (plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26  d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Tačiau ne visi oficialūs rašytiniai įrodymai gali būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą, ginčijant jų turinį kitais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014).

 

1.2. Tarnybos išvados apskundimas

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Ši nuostata savaime nereiškia, kad Tarnybos išvada paneigia ataskaitą. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Pavyzdžiui, kilus ginčui dėl turto vertės, tokia išvada galėtų padėti išspręsti kelių skirtingų turto arba verslo vertinimo ataskaitų nesuderinamumą. Kita vertus, tokia išvada gali būti laikoma ir administracinės procedūros, kurios metu priimamas asmeniui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį.

Turto arba verslo vertinimo ataskaitos ginčijimas administraciniame teisme neišspręstų tarp šalių kilusio civilinio ginčo, atsirandančio iš tarp šalių sudaryto sandorio, kurio pagrindu pareiškėjams pavesta atlikti turto vertinimą. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos, teikiama civilinėje ar baudžiamojoje byloje, laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu - prima facie įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojama nagrinėjant teisme bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms (plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A60 -1249/2012), Ne visi oficialus rašytiniai įrodymai turi būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą. Oficialūs rašytiniai įrodymai gali būti ginčijami civiliniame arba baudžiamajame procese, ginčijant jų turinį kitais įrodymais. Tad pagal formuojamą teismų praktiką (pagal kurią, be kita ko, nustatoma, kurie administraciniai sprendimai gali būti skundžiami teismui) pareiškėjų ginčijamos Išvados negali būti administracinės bylos dalyku.

Be to, pabrėžtina, kad, kaip minėta, Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Todėl, kilus ginčui dėl ataskaitos, būtent teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 23 straipsnio 1 bei 2 dalį (iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip), turėtų kompetenciją pateikti turto arba verslo vertinimo ataskaitos analizę, susijusią ir su jos atitiktimi Įstatymo 22 straipsniui.

 

2. REIKALAVIMAI TURTO ARBA VERSLO VERTINIMUI IR TURTO ARBA VERSLO VERTINIMO ATASKAITAI

 

 2.1. Dėl klaidų

LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-763-415/2017

Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu vertintojas vertinimo ataskaitoje privalo pateikti vertinamo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti apdairumo ir atsargumo kriterijai suponuoja vertintojo pareigą įsitikinti ataskaitoje nurodomos informacijos teisingumu.

Vertės nustatymo pagrindimas yra vertinimo procedūros elementas, nuo kurio tiesiogiai priklauso vertinimo rezultatas, todėl duomenys, naudojami vertės nustatymui pagrįsti, turi būti tikslūs ir išsamūs. Ataskaitoje padarytos klaidos turėjo įtakos galutiniam skaičiavimų rezultatui. Jos nustatytos Turto vertinimo priežiūros tarnybos. Pažymėtina, kad Ataskaitos patikslinimu pareiškėja pripažino neteisingai apskaičiavusi rinkos vertę.

Pateikdama rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir padarydama klaidą Ataskaitoje pareiškėja nesilaikė apdairumo ir atsargumo kriterijų bei pažeidė įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą. Teisinio reguliavimo pagrindu tai vertinama ne kaip klaida ar netikslumas, kurie tikslintini Lietuvos respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 50 punkto pagrindu, o neteisinga ataskaita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

 

LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014

LVAT konstatavo, kad pagal Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 50-53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Teismas pabrėžė, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir Metodikos reikalavimams. Patikslintoje ataskaitoje buvo skaičiavimais ir formulėmis pagrįsta nustatyta turto vertė bei turto vertės nustatyme naudojamas koeficientas daromoms pataisoms, t. y. įvykdyti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimai, todėl konstatuota, jog tokia pataisa klaidos ištaisymu negali būti laikoma.

VAAT taip pat nurodė, kad ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, nes gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas.

 

2.2. Vertintojo laisvė pasirinkti vertinimo metodus

LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-763-415/2017

Vertintojų laisvė pasirinkti vertinimo metodus, skaičiavimo būdus ir kitus vertinimo veiksmus turi visiškai atitikti apdairumo ir atsargumo kriterijus bei negali pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos, t.y. vertintojų laisvė negali būti aiškinama kaip aukštesnio lygmens, iš įstatymo kylanti ir saugoma vertybė, nei bendrųjų principų ir tiesiogiai iš įstatymo kylančių pareigų įgyvendinimas.

 

2.3. Pataisų taikymo/netaikymo pagrindimas

LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-763-415/2017

Metodikos 58.2 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.

Vykdant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą, Ataskaitoje turi būti nurodyti objektyvūs duomenys dėl pataisos taikymo/netaikymo. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas yra pagrindas kvestionuoti Ataskaitos objektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

 

LVAT 2016 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-569-143/2016

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra pateikti turto arba verslo vertintojui privalomi paisyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti turto arba verslo ataskaita, tarp jų ir reikalavimas nurodyti ataskaitoje turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant turto arba verslo skaičiavimus (13 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014, aiškindamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, be kita ko, nurodė, kad šiame punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu, ypač tais atvejais, kai taikomas lyginamasis metodas.

 

LVAT 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1268-442/2016

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014). Taigi, turto vertinimo ataskaitoje pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet ir asmenims, kuriems ši ataskaita skirta. Pažymėtina, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Tai aiškiai nustato teisės normos, reguliuojančios vertinamo turto vertės apskaičiavimo tvarką. 

 

LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014

Vien tai, kad, pareiškėjos manymu, Ataskaitoje buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, kodėl tokie koeficientai taikomi, nereiškia, jog pareiškėja nepadarė pažeidimo. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar Ataskaitoje pateikti duomenys atitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Taigi, Ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus. Pažymėtina, jog Ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Garbės teismo nustatyto pažeidimo negalima laikyti formaliu ar techniniu netikslumu.

 

LVAT 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1247/2014

Teismas konstatavo, kad ataskaitose pateikiamos kainos korekcijos procentais ir litais, tačiau nėra parodyta, kaip korekcijos procentais nustatytos. Ataskaitose taip pat nėra nurodytos ir atitinkamos skaičiavimų sekos taikant pajamų metodą. Kadangi pateikiant turto vertės nustatymo pagrindimą Ataskaitose parodyti skaičiavimai neatspindi visų atliktų matematinių veiksmų, nėra galimybės patikrinti, ar atlikti skaičiavimai yra teisingi. Aplinkybė, kad turto vertintojas naudojosi visuotinai pripažinta programine skaičiuokle Microsoft Excel bei specialiai lyginamųjų objektų pataisoms nustatyti specialistų sukurtu skaičiavimo modeliu, savaime nereiškia skaičiavimų rezultatų teisingumo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ataskaitose pateikiami turto vertės pagrindimai nėra pakankamai išsamūs, o Ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų. Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjai, turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato turto vertinimo ataskaitose pateikiamų skaičiavimų apimties, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo sudėtingumo, jie turi būti pateikti Ataskaitose ar jų prieduose. Skaičiavimai turi būti aiškūs ir nekeliantys papildomų klausimų nei jos naudotojui, nei tikrintojui. Visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui. Iš Ataskaitų turinio matyti, kad skaičiavimai nėra pateikti nei jose, nei jų prieduose, o skaičiavimų pateikimas vėliau negali būti laikomas tinkamu.

 

LVAT 2014 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015

LVAT pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Ataskaitoje nenurodyta, kodėl buvo pasirinkta taikyti konkrečias pataisas (vietovės, paskirties), darytina išvada, kad Garbės teismas pagrįstai nurodė, jog nebuvo laikomasi ir Metodikos 62.3 punkto reikalavimo, pagal kurį ataskaitoje turi būti nurodytos padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisų būtinumo pagrindimas reiškia, kad turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl buvo taikytos konkrečios pataisos, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog iš įvairių Ataskaitos II dalių visumos galima gauti pakankamai daug informacijos, nereiškia minėto reikalavimo įgyvendinimo.

 

2.4. Lyginamųjų objektų pasirinkimas

LVAT 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1268-442/2016

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Metodikos 62.2 punkto reikalavimus pagrindimas, dėl ko buvo pasirinktas analogiškas arba panašus turtas, su kuriuo yra lyginamas vertinamas turtas, turi aiškiai išdėstytas vertinimo ataskaitoje. Tai, kad pagal ataskaitoje ar jos prieduose nurodytus duomenis gali būti netiesiogiai numanoma, pagal kokius kriterijus palyginimui buvo pasirinktas analogiškas arba panašus turtas, nereiškia, jog buvo laikomasi Metodikos 62.2 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, vertindama žemės sklypą, ataskaitoje jį lygino su kitos paskirties žemės sklypais, tačiau nepateikė paaiškinimų, dėl ko palyginimui pasirinkto būtent tokį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė Metodikos 62.2 punkto nuostatas.

 

LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015

LVAT pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertinamam turtui, kuris priskirtinas pastatui, buvo pasirinkti lyginamieji objektai, kurie priskirtini patalpoms (tik vienas iš lyginamųjų objektų priskirtinas pastatui), nors valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje yra registruotų

2012 m. įvykusių sandorių dėl analogiško ar panašaus turto – Vilniaus miesto 57.29 verčių zonoje esančių pastatų. Garbės teismo teiginys, kad šie objektų tipai (pastatai ir patalpos) struktūriškai labai skirtingi, todėl pareiškėjo parinkti objektai savaime negali būti laikomi analogiškais ar labai panašiais lyginamam turtui, yra logiškas. Nors kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje, kad Garbės teismo sprendime minimų 2012 m. sandorių duomenys dėl toje pačioje verčių zonoje perleistų pastatų negalėjo būti naudojami nesant nurodytai jais perleistų atskirų pastatų ir kitų statinių kainai, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, pareiškėjas bet kokiu atveju, vykdydamas Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, privalėjo Ataskaitoje I nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, tačiau to iš esmės nepadarė, t. y. nenurodė, kodėl vertindamas pastatą, jį lygina su patalpomis (3 iš 4 lyginamų objektų), o ne su pastatais.

 

2.5. Duomenų perkėlimas į ataskaitą

LVAT 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3168-575/2016

LVAT pritarė pirmosios instancijos teismui ir papildomai nepasisako. VAAT 2016 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Nr. I-3343-643/2016

Pagal Metodikos 29 punktą vertintojas, atlikdamas turto vertinimą gali naudotis jam pateikta ir (arba) viešai prieinama informacija, rodančia padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu, todėl iš esmės pareiškėjo naudojimasis finansinių atskaitomybių ir ankstesnių vertinimų duomenimis nelaikytinas ydingu. Kita vertus, vertintojui prieinama vieša informacija, negali būti tiesiog perkeliama į Ataskaitą ir laikoma nustatyta, toks ataskaitos parengimas prieštarautų pačiam vertinimo tikslui iš esmės, kadangi jokie vertinimo darbai nėra atliekami. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Ataskaitą perkėlė atskirų įmonių grupei priklausančių bendrovių balansų duomenis, o vienos akcijos vertę apskaičiavo pagal balansuose nurodytą grynąją įmonių rinkos vertę ir akcijų kiekį. Teismo vertinimu, įmonių balansuose jau nurodytų rinkos verčių tiesioginis taikymas negali būti prilyginamas turto rinkos vertės nustatymui ir neatitinka nei vieno iš į turto požiūrio metodų derinį įeinančio vertinimo metodo esmės.

 

2.6. Ekspertinio vertinimo būdo taikymas

LVAT 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3168-575/2016

LVAT pritarė pirmosios instancijos teismui ir papildomai nepasisako. VAAT 2016 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Nr. I-3343-643/2016

Pareiškėjas nurodė, kad kai kuriuos ataskaitoje naudotus dydžius nustatė ekspertiniu būdu, pagrįstu jo įgytu išsilavinimu ir patirtimi, kuris empiriškai negali būti pagrindžiamas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai negali paneigti imperatyvaus reikalavimo tiksliai ir objektyviai pagrįsti rengiamoje ataskaitoje pateiktus duomenis, tame tarpe ir taikomus koeficientus. Šiuo atveju, net jei pareiškėjas ir vadovavosi savo ilgamete praktika, nustatydamas pataisos koeficientus, iš ataskaitos turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiais duomenimis yra paremtas pasirinkimas taikyti vienokį ar kitokį pataisos koeficientą, nėra galimybės patikrinti atliktų skaičiavimų teisingumo.

 

2.7. Naudojimasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis

LVAT 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1247/2014

Byloje kilo ginčas dėl to, ar nustatant vidutinę rinkos vertę būtina remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kai jie nesutampa su faktine padėtimi. Nagrinėjamu atveju vertintojas, nustatydamas vertinamo turto vertę, vadovavosi faktiniu, o ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotu pastato plotu. VAAT konstatavo, kad turto vertintojas neturi teisės aktų numatytos kompetencijos spręsti, ar statinio statyba ar rekonstrukcija vyksta pagal statybos leidimą. Tokio sprendimo teisė suteikta tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnui. Turto vertintojas taip pat nėra kompetentingas tikslinti pastato kadastrinių duomenų.

VAAT sutiko su Tarnybos aiškinimu, kad Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-59, 29 punkto nuostata reiškia, jog vertintojas gali naudotis jam užsakovo pateiktais duomenimis tuo atveju, jeigu atitinkamos informacijos nėra viešame registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių analizė suponuoja išvadą, kad teisingais laikomi tie nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie įrašyti viešame registre. Pasikeitęs pastato plotas laikomas teisingu tik nuo jo įrašymo viešame registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostata, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, priešingai nei teigia pareiškėjai, turto vertintojas, nustatydamas turto vertę, privalo jais vadovautis, neatsižvelgdamas į teisėtu pagrindu atsiradusią faktinę vertinamo objekto būklę. Nei aptarti, nei jokie kiti teisės aktai nenustato išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis.

 

2.8. Dėl reikalavimų ataskaitai išsamumo

LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014

Teismas konstatavo, kad visi ataskaitos formai ir turiniui keliami reikalavimai išsamiai aptarti Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nuostatose. Turto vertintojas yra specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, kuris savo veikloje vadovaujasi profesionalumo principu, reiškiančiu, kad vertintojas imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties; kels kvalifikaciją, tobulins žinias ir įgūdžius teisės aktų nustatyta tvarka. Europos vertinimo standartai įtvirtina, kad vertintojas privalo pademonstruoti profesionalumą, žinias ir kompetenciją; visi vertintojai, prisidedantys prie ataskaitos parengimo, privalo turėti tinkamą kompetenciją, veikti vadovaudamiesi profesiniais standartais (EVS).

 

LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015

Turto vertintojams teisės aktuose yra nustatytos pareigos ir keliami profesionalumo reikalavimai. Turto vertinimas turi būti atliktas pagal šiai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Tokio asmens, kuriam suteikta teisė verstis turto arba verslo vertinimo veikla, parengta turto vertinimo ataskaita turi atitikti imperatyvius reikalavimus, keliamus tokiam dokumentui, kad jis turėtų juridinę galią.

Teismas pažymėjo, kad Įstatymo nuostatos, kuriose nurodyta, kokie reikalavimai keliami turto (verslo) vertinimo ataskaitoms, kad jos turėtų juridinę galią ir galėtų būti teikiamos tretiesiems asmenims, yra imperatyvios, reikalavimai jose išdėstyti aiškiai, konkrečiai ir suprantamai.

 

2.9. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinimo tikslas

LVAT 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1004-502/2015

Teismai pripažįsta, kad vertinimo ataskaitoje turi būti suformuluotas ir įvardintas konkretus vertinimo tikslas, nes jis yra svarbus ir reikšmingas. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą.

 

2.10.  Dėl vertinamo turto nuotraukų

LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015

LVAT nurodė, kad Metodikoje nėra numatytų pareigos nufotografuoti ir (ar) nufilmuoti objektą jo apžiūros metu išimčių, susijusių su vertinamo objekto dydžiu. Pagal Metodikos 35.1 punkte numatytą reikalavimą, nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje turi būti užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą; o pagal 35.3 punktą – matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę, taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog visi vertinami objektai, kuriems privaloma teisinė registracija, buvo nufotografuoti, nereiškia, kad buvo įgyvendintas Metodikos 35 punkto reikalavimas, kadangi šis reikalavimas reiškia ne tik bendrą išorės fotografavimą, bet ir visų vertinamų objektų vidaus užfiksavimą, nes tik tokiu būdu galima pilnai atskleisti visas jų savybes.

 

3. DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS


3.1. Dėl teikimo iškelti drausmės bylą termino

LVAT 2016 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-569-143/2016

Tarnybos rašytinis teikimas iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą Garbės teismui turi būti pateiktas per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos. Kolegija pažymi, kad rašytinis teikimas yra siejamas ne su tam tikros kritinio pobūdžio informacijos apie turto vertintojo profesinę veiklą gavimo faktu, o su Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų paaiškėjimu. Paaiškėjimu laikomas Tarnybos atliktas gautos informacijos (preliminarus) įvertinimas. Taigi, pažeidimų paaiškėjimo diena, nuo kurios skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas, laikoma Tarnybos išvados surašymo diena.

 

3.2. Garbės teismo statusas

LVAT 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1039-552/2015

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas yra institucija, veikianti viešosios teisės srityje. Viešojoje teisėje galioja taisyklė – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Tai vienas iš viešosios teisės principų, kuris yra pamatinis aiškinant šiai bylai aktualią ir taikytiną teisę.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, drausminiai procesai profesinėse organizacijose, kai sprendžiama dėl teisės verstis tam tikra profesija (Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium) patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo sferą. Taigi Turto vertintojų Garbės teismas šiuo aspektu  veikia kaip kvaziteisminė institucija, kurios  procesinei veiklai taikomi teismo nešališkumo, objektyvumo ir viešumo reikalavimai.

 

3.3. Skirtingų to paties vertintojo parengtų ataskaitų vertinimas

LVAT 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015

Teisės aktai imperatyviai nereikalauja, kad turto vertintojas, per tam tikrą laiką padaręs vienodus ar panašius pažeidimus ir parengęs kelias ar keliolika neatitinkančių Įstatymo reikalavimų turto vertinimo ataskaitų, būtų traukiamas drausminėn atsakomybėn tik vieną kartą, o jam tokiu atveju iškeltos kelios drausmės bylos turėtų būti sujungiamos. Šis klausimas yra paliktas Tarnybos ir Garbės teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo iškeltos kelios atskiros drausmės bylos, kurios buvo teisėtai nagrinėjamos tiek atskirai, tiek ir dalį jų sujungus. Pažeidimų panašumas ar tapatumas, jų daugetas ir padarymo laikotarpis gali turėti įtakos skiriamos nuobaudos griežtumui, tačiau atskirų nuobaudų už atskirus pažeidimus taikymas nelaikytinas principo non bis in idem pažeidimu.

 

3.4. Drausminės nuobaudos skyrimo senaties termino skaičiavimo pradžia

LVAT 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1978-556/2015

Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, senaties atskaitos taškas – turto vertinimo data, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, senaties atskaitos momentas nustatytas netinkamai.

Turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatos, susijusios su ataskaita, vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad tik surašius ir pasirašius vertinimo ataskaitą pastaroji tampa oficialiu dokumentu, sukeliančiu ir tam tikras teisines pasekmes, o vertinimo ataskaitos pasirašymo momentas (taip patvirtinama apie atliktą darbą/užsakymą – turto vertinimą konkrečiu laikotarpiu) ir yra tas pradinis taškas nuo kurio pradedamas skaičiuoti drausminės nuobaudos skyrimo terminas.

 

3.5. Tarnybos ir Garbės teismo kompetencija

LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2434/2013

LVAT nutartyje teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.

Tarnyba ir Garbės teismas nenustatinėja realios vertinto turto vertės, o tiria tik tai, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 str. 1 d. nurodytų teisės aktų reikalavimai. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina turto vertinimo veiklos ir turto rinkos vertės nustatymo pagrįstumą. Todėl turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis gali būti pripažintas tik formaliu pažeidimu, kai pažeisti neesminiai reikalavimai, kurie neleidžia abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu. Šiuo atveju pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa ir pobūdis (ataskaitos pavadinimas yra klaidinantis; ataskaitoje, kurioje nustatoma trijų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, pateikiamas tik dviejų iš jų aprašymas; ataskaitoje turto vertė nustatyta taikant tik vieną turto vertinimo metodą ir nepateiktos lyginamojo metodo taikymo pagrindimo aplinkybės; ataskaitoje nėra nurodomos panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės; ataskaitoje nėra pateiktos atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai; apžiūros akte pateikti ne visi privalomi duomenys ir kita) rodo, kad Garbės teismo nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio, t. y. neesminiais, pažeidimais.

 

LVAT 2014 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1328/2014

Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta drausminė nuobauda, kurią turi teisę skirti Garbės teismas, arba kitu atveju tai gali būti pagrindas Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Drausmės bylose nustatomas Įstatymo 22 straipsnio pažeidimas neišvengiamai suponuoja išvadą dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Garbės teismas pagal Garbės teismo nuostatų 35 punktą turi teisę nutraukti drausmės bylą arba paskirti drausminę nuobaudą. Garbės teismas veikia vadovaudamasis Įstatymu ir Garbės teismo nuostatais, tačiau nėra besąlygiškai saistomas Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų ir atlikęs tyrimą turi teisę spręsti dėl turto vertintojo patraukimo drausminėn atsakomybėn.

LVAT nutartyje nurodoma, kad apelianto teiginys, kad tik Tarnybai nustačius, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Garbės teismas būtų kompetentingas priimti sprendimą drausmės byloje, teisiškai nėra pagrįstas, nes Įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto arba verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią turto arba verslo vertinimo ataskaitą.

 

3.6. Dėl vertintojo informavimo apie parengiamąjį Garbės teismo posėdį

LVAT 2014 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1328/2014

Iš Garbės teismo nuostatų matyti, kad Garbės teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktą informaciją, pirmiausia nusprendžia, ar yra pagrindas turto vertintojui iškelti drausmės bylą, ir tik iškėlus drausmės bylą turto vertintojui išsiunčiamas raštas, kuriuo jis informuojamas apie iškeltą drausmės bylą bei Garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Garbės teismo nuostatų 10 punkte nustatyta, kad apie parengiamojo Garbės teismo posėdžio datą ir laiką informuojami Garbės teismo nariai. Taigi, teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos informuoti turto vertintoją apie tai, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo.

 

3.7. Garbės teismo sprendimų lyginimas tarpusavyje

LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014

LVAT nurodė, kad Garbės teismui priimant sprendimą yra svarbu ne tik koks pažeidimas buvo padarytas, bet ir kitos, su to pažeidimo padarymu susijusios, aplinkybės, todėl nėra pagrindo priimto Garbės teismo sprendimo lyginti su šio teismo sprendimais, priimtais kitomis aplinkybėmis, kurios nėra visiškai tapačios šiam atvejui. Teismas pažymėjo, kad teiginiai, jog Garbės teismas nevertino svarbių aplinkybių, nesivadovavo nešališkumo ir objektyvumo principais, nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis.

 

3.8. Garbės teismo narių nešališkumas

LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2482-520/2015

Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi buti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali buti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). <...> Kai objektyvusis kriterijus taikomas situacijoms, kurios susijusios su teiginiais dėl teisėjo asmeninių ar profesinių ryšių su kitais proceso dalyviais, kiekvienu atveju būtina spręsti, ar konkretūs ryšiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodytų teisėjo nešališkumo stoką (žr. 1996 m. birželio 10 sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę). Be to, svarbu yra ir tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.“ Teisėjų kolegija <...> daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog Garbės teismo narys buvo iš anksto nusiteikęs tendencingai prieš pareiškėją bei buvo asmeniškai suinteresuotas tuo, jog pareiškėjui butų paskirta drausminė nuobauda, t. y. kad jis buvo subjektyviąja prasme šališkas, o drausmės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas Garbės teismas. Byloje nėra nustatyta, kad buvo Garbės teismo nuostatų 3.2.1-3.2.3 punktuose nurodyti atvejai, kai Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo drausmes bylos.

LVAT taip pat nurodė, kad Garbės teismas vertina ne Ataskaitoje nurodyto vertinimo teisingumą, o ją parengusio vertintojo veiksmus ją rengiant – t. y., ar ataskaita parengta laikantis jos turiniui ir formai nustatytų reikalavimų, todėl tai, jog įmonė, kurioje dirba vienas iš Garbės teismo narių, toje pačioje byloje buvo parengusi to paties verslo vertinimo ataskaitą, nesudaro pagrindo abejoti Garbės teismo nario nešališkumu dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su UAB "Inreal" atliktu verslo vertinimu, kuris skyrėsi nuo kitų minėtoje byloje atliktų vertinimų (ir nuo pareiškėjo atlikto vertinimo), kad buvo atmestas UAB "lnreal“ konsultuojamos ieškovės ieškinys. Pažymėtina, kad Garbės teismo posėdyje nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su UAB Inreal" verslo rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis.

 

3.9. Turto vertintojo asistento drausminė atsakomybė

LVAT 2014 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1419/2014

Turto arba verslo vertintojų garbės teismui priskirta nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas. Dėl turto arba verslo vertintojo asistento teisėkūros subjektas neužsimena. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. 1K-192; redakcija nuo 2012 m. gegužės 23 d. Iki 2014 m. sausio 14 d.) taip pat nieko nepasisakoma apie teisinę galimybę patraukti drausminėn atsakomybėn turto arba verslo vertintojo asistentą.

Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai nepasisakė dėl turto arba verslo vertintojo asistento patraukimo drausminėn atsakomybėn Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimu bei nepavedė tai padaryti kitam teisėkūros subjektui. Situacija, kaip turėtų būti sprendžiamas patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimas, kas turėtų priimti minėtą sprendimą, teisiškai nedviprasmiškai yra nesureguliuota.

Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, turi būti privalomi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra drausminis nusižengimas, sukeliantis ir atitinkamą atsakomybę.

Drausminio nusižengimo subjektu, analizuojant turimą atvejį, turėtų būti laikomas turto arba verslo vertintojas, nes kitaip nėra nustatyta įstatymu. Įstatymų leidėjas aiškiai yra nurodęs, kad vienas iš turto arba verslo vertinimo subjektų yra turto arba verslo vertintojas (Įstatymo 3 str. 2 d. 4 p.). Ir būtent pastarasis asmuo atsako už Įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus bei gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn (Įstatymo 29 str. 1 ir 4 d.).

Atnaujinta: 2018.07.17

© Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 304157094

Rinktinės g. 48A, 09318 Vilnius, tel. (8 5) 212 5464, el. p. info@avnt.lt, www.avnt.lt 

 

 

 

Vyksta interneto svetainės atnaujinimo darbai. Pastebėjus sutrikimus ar netikslumus, prašome apie juos pranešti el. p. bankrotas@bankrotodep.lt    
Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą ir supratingum